2026 RUGSĖJIS
Antstolio klaida – klientui priteistas žalos atlyginimas
Antstolio organizuotose varžytynėse sumokėti pinigai dar negarantuoja, kad pirkėjas taps turto savininku. Mūsų atstovautas klientas tai patyrė sumokėjęs varžytynėse pasiūlytą kainą už, jo supratimu, įsigyjamą buto dalį. Tačiau nuosavybės įregistruoti nepavyko: paaiškėjo, kad antstolis pardavė abstrakčią turtinę teisę, nors turėjo parduoti konkrečią buto dalį.
Klientas liko ir be sumokėtų pinigų, ir be turto, kurį tikėjosi įsigyti. Bandydamas apginti savo teises ankstesniuose teisminiuose procesuose, jis patyrė ir papildomų bylinėjimosi išlaidų. Susiklosčius šiai situacijai, atstovavome klientui byloje dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
Vienas esminių ginčo klausimų buvo pasirinktas teisių gynimo būdas. Antstolis ir jo pusėje dalyvavęs draudikas teigė, kad reikalauti žalos atlyginimo negalima, kol nenuginčytas turto pardavimo iš varžytynių aktas. Pagrindėme, kad šios bylos aplinkybėmis klientas gali reikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai iš antstolio, atskirai neginčydamas minėto akto. Teismas šiai pozicijai pritarė.
Teismas pabrėžė, jog vykdymo procese turtą įgiję asmenys turi pagrįstą lūkestį tikėtis, kad turto realizavimas vykdymo procese bus teisėtas, šios procedūros garantas yra šios srities profesionalas – vykdymo veiksmus atliekantis antstolis. Teismo vertinimu, priešingai, nei teigė antstolis, bylos duomenys nepatvirtino, kad antstolis vykdymo procese veikė pakankamai rūpestingai. Esant tokioms aplinkybėms, antstolis privalo atlyginti savo neteisėtais veiksmais klientui sąlygotą žalą.
Teismas ieškinį patenkino visiškai. Klientui iš antstolio priteistas jo patirtos žalos atlyginimas: visa varžytynėse sumokėta suma ir ankstesniuose teisminiuose procesuose patirtos bylinėjimosi išlaidos.