2023 SPALIS
Apeliacinės instancijos teismas tenkino Vilniaus advokatų kontoros SPES advokato apeliacinį skundą ir įpareigojo draudimo kompaniją išmokėti daugiau kaip 20 000 Eur draudimo išmoką dėl eismo įvykio metu padarytos žalos automobiliui BMW.
Apeliacinės instancijos teismas tenkino Vilniaus advokatų kontoros SPES advokato apeliacinį skundą ir įpareigojo draudimo kompaniją išmokėti daugiau kaip 20 000 Eur draudimo išmoką dėl eismo įvykio metu padarytos žalos automobiliui BMW.
Teisminis ginčas kilo dėl to, jog draudimo kompanija atsisakė mokėti eismo įvykio metu nukentėjusiajam asmeniui draudimo išmoką, motyvuodama tariamu draudžiamojo įvykio nebuvimu bei galimu eismo įvykio imitavimu. Tokią savo išvadą draudikas grindė savo pasitelkto specialisto išvada, kuri didžia dalimi buvo paremta trasologinio tyrimo ir automobilio modeliavimo kompiuterine programa rezultatais.
Apeliacinės instancijos teismas savo sprendime be kita ko pažymėjo, jog būtent draudimo bendrovei tenka pareiga įrodyti aplinkybes, atleidžiančias nuo draudimo išmokos sumokėjimo, t. y. tai, kad eismo įvykis įvyko ne eismo dalyvių nurodytomis aplinkybėmis. Teismas pabrėžė, jog nėra pagrindo iš eismo įvykio dalyvių reikalauti tikslumo, kuris viršija asmens gebėjimus. Faktinį klydimą dėl tokios eismo įvykio aplinkybės, kaip transporto priemonės važiavimo greitis susidūrimo metu, dėl kurios nepaneigiamas pats eismo įvykis, nėra pagrindo pripažinti draudžiamojo įvykio klastojimu ar imitavimu. Be to, eismo įvykyje dalyvavusių asmenų nubraižytos eismo įvykio schemos, kuriose pavaizduota eismo įvykio faktinė situacija, parengiamos pagal konkrečių asmenų subjektyvius sugebėjimus atvaizduoti faktinę situaciją. Taigi, neteisinga būtų iš eismo įvykyje dalyvavusių asmenų reikalauti tikslumo ar jų nurodomus duomenis lyginti su modeliavimo kompiuterine programa gautais rezultatais, o gautų prieštaravimų pagrindu atsisakyti eismo įvykį laikyti draudžiamuoju.
Teismas konstatavo, jog draudimo kompanija nepagrindė atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrindų, todėl panaikino klientui nepalankų pirmosios instancijos teismo sprendimą ir įpareigojo draudiką išmokėti daugiau kaip 20 000 Eur draudimo išmokos.
Teisminis ginčas kilo dėl to, jog draudimo kompanija atsisakė mokėti eismo įvykio metu nukentėjusiajam asmeniui draudimo išmoką, motyvuodama tariamu draudžiamojo įvykio nebuvimu bei galimu eismo įvykio imitavimu. Tokią savo išvadą draudikas grindė savo pasitelkto specialisto išvada, kuri didžia dalimi buvo paremta trasologinio tyrimo ir automobilio modeliavimo kompiuterine programa rezultatais.
Apeliacinės instancijos teismas savo sprendime be kita ko pažymėjo, jog būtent draudimo bendrovei tenka pareiga įrodyti aplinkybes, atleidžiančias nuo draudimo išmokos sumokėjimo, t. y. tai, kad eismo įvykis įvyko ne eismo dalyvių nurodytomis aplinkybėmis. Teismas pabrėžė, jog nėra pagrindo iš eismo įvykio dalyvių reikalauti tikslumo, kuris viršija asmens gebėjimus. Faktinį klydimą dėl tokios eismo įvykio aplinkybės, kaip transporto priemonės važiavimo greitis susidūrimo metu, dėl kurios nepaneigiamas pats eismo įvykis, nėra pagrindo pripažinti draudžiamojo įvykio klastojimu ar imitavimu. Be to, eismo įvykyje dalyvavusių asmenų nubraižytos eismo įvykio schemos, kuriose pavaizduota eismo įvykio faktinė situacija, parengiamos pagal konkrečių asmenų subjektyvius sugebėjimus atvaizduoti faktinę situaciją. Taigi, neteisinga būtų iš eismo įvykyje dalyvavusių asmenų reikalauti tikslumo ar jų nurodomus duomenis lyginti su modeliavimo kompiuterine programa gautais rezultatais, o gautų prieštaravimų pagrindu atsisakyti eismo įvykį laikyti draudžiamuoju.
Teismas konstatavo, jog draudimo kompanija nepagrindė atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrindų, todėl panaikino klientui nepalankų pirmosios instancijos teismo sprendimą ir įpareigojo draudiką išmokėti daugiau kaip 20 000 Eur draudimo išmokos.