2021 KOVAS
Teismas išaiškino susitarimo dėl delspinigių pripažinimo prieštaraujančiu viešai tvarkai (CK 1.81 str.) sąlygas.
Vilniaus advokatų kontoros SPES advokatas sėkmingai apgynė kliento (kreditoriaus) teisę gauti iš skolininko sutartimi sulygtus 0,2 % dydžio delspinigius.
Byloje sutartimi sulygti delspinigiai buvo ginčijami kaip neatitinkantys viešos tvarkos ir geros moralės principų, t.y. kaip nepagrįstai dideli, kadangi per uždelsimo laikotarpį susikaupė net 2 mln. EUR delspinigių suma.
Bylą išnagrinėjęs teismas išaiškino, kad siekiant susitarimą pripažinti prieštaraujančiu viešajai tvarkai ir gerai moralei, būtina įrodyti, kad būtent sudarant sandorį pagrindinis sutarties šalių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, prieštaraujančio viešai tvarkai, siekimą. Jeigu sutarties sudarymo metu sulygtas delspinigių dydis šalims tiko, tačiau pradėjus išieškojimą jis tapo „nepagrįstai dideliu“, reiškia ne neteisėto susitarimo sudarymą, o siekį išvengti sutartinių netesybų. Delspinigiai galėtų būti pripažįstami prieštaraujančiais viešai tvarkai ir gerai moralei, jeigu jie būtų nustatyti siekiant nepagrįstai padidinti skolą ir taip pažeisti kitų skolininko kreditorių interesus, tačiau esant pagrindo manyti, kad delspinigių dydis buvo sulygtas atsižvelgiant į skolinimo sąlygas (beprocentė paskola verslo vystymui), šalių susitarimą dėl jų dydžio pripažinti niekiniu nėra teisinio pagrindo.
Kontoros advokato pergalė Vilniaus komercinio arbitražo teisme.
Vilniaus advokatų kontoros SPES advokatas sėkmingai atstovavo klientui Vilniaus komercinio arbitražo teisme išnagrinėtame dviejų verslo kontrahentų ginče.
Ginčas kilo dėl atsiskaitymų pagal komercinę sutartį tinkamumo. Įvykus kibernetinei atakai kontoros kliento vardu verslo partneriams buvo išsiuntinėti el. laiškai su nuorodomis visas jam mokėtinas sumas pervedinėti į užsienio valstybėje esantį banką. Vienas iš kontrahentų teigia būtent į tą sąskaitą ir pervedęs visą kontoros klientui mokėtiną sumą.
Arbitražo teismas sprendimu išaiškino, kad sutartyje nurodžius šalių rekvizitus, tarp jų ir sąskaitų numerius, šios sutarties sąlygos šalims tampa privalomos ir gali būti pakeistos tik ta pačia tvarka, kokia yra sudaryta sutartis- rašytiniu susitarimu. Susitarimo dėl atsiskaitomosios sąskaitos, į kurią turi būti atlikti mokėjimai pakeitimo nebuvimas lemia, kad kontoros kliento partneris, pervesdamas lėšas į kitą, sutartyje nenurodytą sąskaitą, nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, taigi mokėjimo prievolę įvykdė netinkamai.
Apgintas neteisėtu praturtėjimu kaltintas kontoros klientas.
Vilniaus advokatų kontoros SPES advokatui pavyko apginti neteisėtu praturtėjimu kaltintą klientą, kurį teismas išteisino konstatuodamas, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Išteisindamas kaltinamąjį teismas rėmėsi nekaltumo prezumpcija ir konstatavo, kad kaltinamasis neturi pareigos įrodinėti praturtėjimo teisėtumo. Įrodyti, kad asmuo turėjo turtą nuosavybės teise žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis priemonėmis, yra kaltinančios šalies pareiga. Todėl savininko nesugebėjimas pagrįsti turimo turto teisėtomis pajamomis savaime nėra pagrindas jo kaltumui nustatyti. Teismas taip pat konstatavo, kad kaltinimas neteisėtu praturtėjimu negali būti grindžiamas statistiniais rodikliais (statistiniais statybos kaštais, vartojimo rodikliais ir pan.), kadangi apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.
Byloje sutartimi sulygti delspinigiai buvo ginčijami kaip neatitinkantys viešos tvarkos ir geros moralės principų, t.y. kaip nepagrįstai dideli, kadangi per uždelsimo laikotarpį susikaupė net 2 mln. EUR delspinigių suma.
Bylą išnagrinėjęs teismas išaiškino, kad siekiant susitarimą pripažinti prieštaraujančiu viešajai tvarkai ir gerai moralei, būtina įrodyti, kad būtent sudarant sandorį pagrindinis sutarties šalių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, prieštaraujančio viešai tvarkai, siekimą. Jeigu sutarties sudarymo metu sulygtas delspinigių dydis šalims tiko, tačiau pradėjus išieškojimą jis tapo „nepagrįstai dideliu“, reiškia ne neteisėto susitarimo sudarymą, o siekį išvengti sutartinių netesybų. Delspinigiai galėtų būti pripažįstami prieštaraujančiais viešai tvarkai ir gerai moralei, jeigu jie būtų nustatyti siekiant nepagrįstai padidinti skolą ir taip pažeisti kitų skolininko kreditorių interesus, tačiau esant pagrindo manyti, kad delspinigių dydis buvo sulygtas atsižvelgiant į skolinimo sąlygas (beprocentė paskola verslo vystymui), šalių susitarimą dėl jų dydžio pripažinti niekiniu nėra teisinio pagrindo.
Kontoros advokato pergalė Vilniaus komercinio arbitražo teisme.
Vilniaus advokatų kontoros SPES advokatas sėkmingai atstovavo klientui Vilniaus komercinio arbitražo teisme išnagrinėtame dviejų verslo kontrahentų ginče.
Ginčas kilo dėl atsiskaitymų pagal komercinę sutartį tinkamumo. Įvykus kibernetinei atakai kontoros kliento vardu verslo partneriams buvo išsiuntinėti el. laiškai su nuorodomis visas jam mokėtinas sumas pervedinėti į užsienio valstybėje esantį banką. Vienas iš kontrahentų teigia būtent į tą sąskaitą ir pervedęs visą kontoros klientui mokėtiną sumą.
Arbitražo teismas sprendimu išaiškino, kad sutartyje nurodžius šalių rekvizitus, tarp jų ir sąskaitų numerius, šios sutarties sąlygos šalims tampa privalomos ir gali būti pakeistos tik ta pačia tvarka, kokia yra sudaryta sutartis- rašytiniu susitarimu. Susitarimo dėl atsiskaitomosios sąskaitos, į kurią turi būti atlikti mokėjimai pakeitimo nebuvimas lemia, kad kontoros kliento partneris, pervesdamas lėšas į kitą, sutartyje nenurodytą sąskaitą, nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, taigi mokėjimo prievolę įvykdė netinkamai.
Apgintas neteisėtu praturtėjimu kaltintas kontoros klientas.
Vilniaus advokatų kontoros SPES advokatui pavyko apginti neteisėtu praturtėjimu kaltintą klientą, kurį teismas išteisino konstatuodamas, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Išteisindamas kaltinamąjį teismas rėmėsi nekaltumo prezumpcija ir konstatavo, kad kaltinamasis neturi pareigos įrodinėti praturtėjimo teisėtumo. Įrodyti, kad asmuo turėjo turtą nuosavybės teise žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis priemonėmis, yra kaltinančios šalies pareiga. Todėl savininko nesugebėjimas pagrįsti turimo turto teisėtomis pajamomis savaime nėra pagrindas jo kaltumui nustatyti. Teismas taip pat konstatavo, kad kaltinimas neteisėtu praturtėjimu negali būti grindžiamas statistiniais rodikliais (statistiniais statybos kaštais, vartojimo rodikliais ir pan.), kadangi apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.