2021 SAUSIS
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakė dėl šalių įrodinėjimo pareigos mokestiniame ginče paskirstymo.
Vilniaus advokatų kontoros SPES advokatė sėkmingai atstovavo klientą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjant mokestinį ginčą.
Ginčas byloje kilo dėl to, kad mokesčių administratorius, pasitelkęs turto vertintojus, įvertino mokesčių mokėtojų nekilnojamojo daikto statybos kaštus komercine verte, t.y. nustatęs statybos kaštus, kurie būtų patirti objektą statant samdytiems rangovams. Remdamasis tokiu vertinimu, mokesčių administratorius nusprendė, kad mokesčių mokėtojo išlaidos viršijo jo turėtas pajamas bei priskaičiavo mokestinę nepriemoką.
Tuo tarpu mokesčių mokėtojas byloje įrodinėjo, kad nekilnojamasis daiktas pastatytas ne tik ūkio būdu, bet ir visai kitu laikotarpiu, nei mokestinės kontrolės procedūrų metu tikrintas laikotarpis.
Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodė pritariantis mokesčių administratoriaus ir ikiteisminės mokestinių ginčų institucijos sprendimams.
LVAT, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, išaiškino, kad asmeniui kreipusis į teismą po to, kai ginčas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Taigi pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, negali tiesiog pritarti mokestinį ginčą ikiteismine tvarka nagrinėjusių institucijų sprendimuose išdėstytoms išvadoms, tačiau turi ginčą išspręsti iš esmės.
Teismas taip pat išaiškino, kad sprendžiant ginčą dėl mokesčių mokėtojo išlaidų atitikties jo gautoms pajamoms svarbus yra ne VĮ Registrų centre išviešintų duomenų apie statybos laikotarpį nurodymas (nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo iki statybos užbaigimo akto įregistravimo), o faktinis statybos kaštų patyrimo laikotarpis, kurį įrodyti ir/ar paneigti privalo abi ginčo šalys.
Ginčo dalyje dėl statybos būdo ir atitinkamai išlaidų dydžio nustatymo, LVAT išaiškino, kad ne mokesčių mokėtojas privalo įrodyti, jog statybas vykdė ūkio būdu, o būtent mokestinę prievolę priskaičiavęs mokesčių administratorius privalo surinkti duomenis, patvirtinančius tai, kad pareiškėjai vykdė statybą kitu (ne ūkio) būdu.
Taigi, LVAT išaiškino šalių įrodinėjimo pareigą tiek siekiant pagrįsti mokestinės prievolės atsiradimą, tiek siekiant paneigti jos pagrįstumą.
Lietuvos apeliacinis teismas išaiškino, kad ikiteisminė ginčų nagrinėjimo viešojo pirkimo bylose tvarka taikoma ir ginčuose, kilusiuose jau po preliminarios sutarties sudarymo.
Vilniaus advokatų kontoros SPES advokatas apgynė kliento- perkančiosios organizacijos- interesus byloje, kurioje buvo sprendžiamas jo vykdomų viešojo pirkimo procedūrų teisėtumo klausimas.
Procesinis oponentas pateikė teismui ieškinį reikalaudamas panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo paskelbimo. Teikiant ieškinį nebuvo laikomasi ikiteisminės iš viešojo pirkimo teisinių santykių kylančių ginčų nagrinėjimo tvarkos, kadangi, ieškovo nuomone, ginčijant sprendimą, priimtą jau po preliminariosios sutarties sudarymo, atsižvelgiant į ginčo kilimo momentą, ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka nebetaikoma.
Ginčą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas išaiškino, kad pagal CPK 4232 straipsnio 1 dalį tiekėjas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis VPĮ nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Šios teisių gynimo stadijos esmė – prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus išvengiant teismo proceso, t. y. perkančiajai organizacijai panaikinti jos netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui išsamiau išdėstyti šių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus.
Išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka netaikoma tik tais atvejais, kai ginčijama pati sudaryta sutartis (preliminarioji ar pagrindinė). Tačiau nagrinėjamu atveju ginčo dėl sudarytos preliminarios sutarties nėra, o ginčas kilo dėl perkančiosios organizacijos sprendimo dėl pasiūlymų eilės ir trečiojo asmens pripažinimo atnaujinto varžymosi laimėtoju, priimto atnaujinto varžymosi procedūrose, kurios vykdomos dėl pagrindinės sutarties sudarymo. Taigi, išankstinė ginčo nagrinėjimo tvarka prieš kreipiantis į teismą buvo privaloma, o jos nesilaikymo teisiniai padariniai- bylos nutraukimas.
Ginčas byloje kilo dėl to, kad mokesčių administratorius, pasitelkęs turto vertintojus, įvertino mokesčių mokėtojų nekilnojamojo daikto statybos kaštus komercine verte, t.y. nustatęs statybos kaštus, kurie būtų patirti objektą statant samdytiems rangovams. Remdamasis tokiu vertinimu, mokesčių administratorius nusprendė, kad mokesčių mokėtojo išlaidos viršijo jo turėtas pajamas bei priskaičiavo mokestinę nepriemoką.
Tuo tarpu mokesčių mokėtojas byloje įrodinėjo, kad nekilnojamasis daiktas pastatytas ne tik ūkio būdu, bet ir visai kitu laikotarpiu, nei mokestinės kontrolės procedūrų metu tikrintas laikotarpis.
Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodė pritariantis mokesčių administratoriaus ir ikiteisminės mokestinių ginčų institucijos sprendimams.
LVAT, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, išaiškino, kad asmeniui kreipusis į teismą po to, kai ginčas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Taigi pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, negali tiesiog pritarti mokestinį ginčą ikiteismine tvarka nagrinėjusių institucijų sprendimuose išdėstytoms išvadoms, tačiau turi ginčą išspręsti iš esmės.
Teismas taip pat išaiškino, kad sprendžiant ginčą dėl mokesčių mokėtojo išlaidų atitikties jo gautoms pajamoms svarbus yra ne VĮ Registrų centre išviešintų duomenų apie statybos laikotarpį nurodymas (nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo iki statybos užbaigimo akto įregistravimo), o faktinis statybos kaštų patyrimo laikotarpis, kurį įrodyti ir/ar paneigti privalo abi ginčo šalys.
Ginčo dalyje dėl statybos būdo ir atitinkamai išlaidų dydžio nustatymo, LVAT išaiškino, kad ne mokesčių mokėtojas privalo įrodyti, jog statybas vykdė ūkio būdu, o būtent mokestinę prievolę priskaičiavęs mokesčių administratorius privalo surinkti duomenis, patvirtinančius tai, kad pareiškėjai vykdė statybą kitu (ne ūkio) būdu.
Taigi, LVAT išaiškino šalių įrodinėjimo pareigą tiek siekiant pagrįsti mokestinės prievolės atsiradimą, tiek siekiant paneigti jos pagrįstumą.
Lietuvos apeliacinis teismas išaiškino, kad ikiteisminė ginčų nagrinėjimo viešojo pirkimo bylose tvarka taikoma ir ginčuose, kilusiuose jau po preliminarios sutarties sudarymo.
Vilniaus advokatų kontoros SPES advokatas apgynė kliento- perkančiosios organizacijos- interesus byloje, kurioje buvo sprendžiamas jo vykdomų viešojo pirkimo procedūrų teisėtumo klausimas.
Procesinis oponentas pateikė teismui ieškinį reikalaudamas panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo paskelbimo. Teikiant ieškinį nebuvo laikomasi ikiteisminės iš viešojo pirkimo teisinių santykių kylančių ginčų nagrinėjimo tvarkos, kadangi, ieškovo nuomone, ginčijant sprendimą, priimtą jau po preliminariosios sutarties sudarymo, atsižvelgiant į ginčo kilimo momentą, ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka nebetaikoma.
Ginčą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas išaiškino, kad pagal CPK 4232 straipsnio 1 dalį tiekėjas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis VPĮ nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Šios teisių gynimo stadijos esmė – prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus išvengiant teismo proceso, t. y. perkančiajai organizacijai panaikinti jos netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui išsamiau išdėstyti šių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus.
Išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka netaikoma tik tais atvejais, kai ginčijama pati sudaryta sutartis (preliminarioji ar pagrindinė). Tačiau nagrinėjamu atveju ginčo dėl sudarytos preliminarios sutarties nėra, o ginčas kilo dėl perkančiosios organizacijos sprendimo dėl pasiūlymų eilės ir trečiojo asmens pripažinimo atnaujinto varžymosi laimėtoju, priimto atnaujinto varžymosi procedūrose, kurios vykdomos dėl pagrindinės sutarties sudarymo. Taigi, išankstinė ginčo nagrinėjimo tvarka prieš kreipiantis į teismą buvo privaloma, o jos nesilaikymo teisiniai padariniai- bylos nutraukimas.