2020 BALANDIS
Sėkmingai atstovavome klientui apeliacinės instancijos teisme civilinėje byloje dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kontoros advokatų parengtą apeliacinį skundą, panaikino klientui nepalankų pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija savo sprendime be kita ko konstatavo, jog buvęs kliento darbuotojas be kliento sutikimo panaudojo ir atskleidė savo įsteigtai įmonei kliento komercinę (gamybinę) paslaptį sudarančią informaciją. Tokiu būdu, pažeidžiant Konkurencijos įstatyme nustatytą draudimą, buvo sudarytos sąlygos atsakovei – buvusio darbuotojo įsteigtai įmonei, kaip kliento tiesioginei konkurentei, nesąžiningai perimti pastarojo didžiausią užsakovę. Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija priėjo išvados, jog buvusio darbuotojo įsteigta bendrovė perviliojo kliento kvalifikuotus darbuotojus ir taip irgi įgijo nesąžiningą konkurencinį pranašumą kliento atžvilgiu, siekdama perimti kliento partnerio užsakymus. Teismas pripažino, jog klientas patyrė netiesioginių nuostolių, t. y. negavo pajamų, kurias būtų gavęs, jeigu atsakovai nebūtų atlikę nurodytų neteisėtų veiksmų. Lietuvos apeliacinis teismas priteisė kliento naudai solidariai iš buvusio kliento darbuotojo ir jo įsteigtos įmonės daugiau kaip 1 000 000 EUR žalos atlyginimo, taip pat didžiąją dalį kliento patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Apgynėme kliento interesus civiliniame ginče su draudimo bendrove dėl draudimo išmokos ir žalos priteisimo. Bylą išnagrinėjęs teismas savo sprendime be kita ko nurodė, jog Draudimo įstatyme nustatyta, kad draudikas privalo ištirti draudžiamojo įvykio aplinkybes ir per 30 dienų terminą išmokėti draudimo išmoką, o ją sumažindamas ar atsisakydamas mokėti – pateikti išsamų ir motyvuotą rašytinį paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastis. Šios nuostatos užkerta kelią draudikui, atsisakiusiam mokėti draudimo išmoką vienu pagrindu, draudėjui šio atsisakymo pagrįstumą užginčijus teisme, papildomai nurodyti dar kitus pagrindus, kuriais jis nesirėmė atsisakydamas mokėti draudimo išmoką. Bylos duomenys patvirtino, jog draudimo bendrovė nepagrįstai keitė atsisakymo išmokėti draudimo išmoką pagrindus. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo draudimo bendrovės pareigą mokėti draudimo išmoką bei atlyginti žalą. Ieškinys buvo patenkintas pilna apimtimi, kliento naudai priteistos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos.
Atstovavome klientui - atliekų tvarkymo sistemos organizatoriui, administraciniame ginče dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kontoros advokato parengtą apeliacinį skundą, panaikino klientui nepalankų Regionų apygardos administracinio teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas savo sprendime be kita ko pažymėjo, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama. Vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės aktų nuostatas. Kliento skundas buvo patenkintas pilna apimtimi.
Apgynėme kliento interesus civiliniame ginče su draudimo bendrove dėl draudimo išmokos ir žalos priteisimo. Bylą išnagrinėjęs teismas savo sprendime be kita ko nurodė, jog Draudimo įstatyme nustatyta, kad draudikas privalo ištirti draudžiamojo įvykio aplinkybes ir per 30 dienų terminą išmokėti draudimo išmoką, o ją sumažindamas ar atsisakydamas mokėti – pateikti išsamų ir motyvuotą rašytinį paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastis. Šios nuostatos užkerta kelią draudikui, atsisakiusiam mokėti draudimo išmoką vienu pagrindu, draudėjui šio atsisakymo pagrįstumą užginčijus teisme, papildomai nurodyti dar kitus pagrindus, kuriais jis nesirėmė atsisakydamas mokėti draudimo išmoką. Bylos duomenys patvirtino, jog draudimo bendrovė nepagrįstai keitė atsisakymo išmokėti draudimo išmoką pagrindus. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo draudimo bendrovės pareigą mokėti draudimo išmoką bei atlyginti žalą. Ieškinys buvo patenkintas pilna apimtimi, kliento naudai priteistos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos.
Atstovavome klientui - atliekų tvarkymo sistemos organizatoriui, administraciniame ginče dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kontoros advokato parengtą apeliacinį skundą, panaikino klientui nepalankų Regionų apygardos administracinio teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas savo sprendime be kita ko pažymėjo, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama. Vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės aktų nuostatas. Kliento skundas buvo patenkintas pilna apimtimi.