2019 BALANDIS
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko nepakeistą klientui palankų apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje pagal kliento skundą Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija savo nutartyje pažymėjo, jog mokesčių administratoriaus sprendimas yra individualus teisės aktas (individualus administracinis sprendimas), todėl jam taikomi ir bendrieji individualaus administracinio sprendimo (viešojo administravimo) reikalavimai. Mokestinio patikrinimo sustabdymo priežastys turi būti įvardytos teisės akte dėl mokestinio patikrinimo sustabdymo. Neįvardijus pastarųjų priežasčių arba apsiribojus tik abstraktaus pobūdžio formuluotėmis teigtina, jog mokestinio patikrinimo proceso sustabdymas yra akivaizdžiai nepagrįstas bei nepaisoma taisyklių, reglamentuojančių mokestinio patikrinimo sustabdymą, mokesčių administratorius nevykdo prievolės tiksliai laikytis mokesčių teisės aktų, paneigiama pareiga atliekant mokesčių administratoriui priskirtas funkcijas stengtis kuo mažiau trikdyti mokesčių mokėtojo veiklą. Teismas pripažino, jog mokesčių administratorius, pasinaudodamas savo teise stabdyti pareiškėjo atžvilgiu atliekamą mokestinį patikrinimą, tinkamai nepagrindė tokio būtinumo. Esant tokioms aplinkybėms, Valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinis skundas buvo atmestas.
Atstovavome viešojo administravimo institucijai - Lietuvos Respublikos valstybės įstaigai administraciniame ginče dėl jos sprendimo panaikinimo. Bylą išnagrinėjęs apygardos administracinis teismas be kita ko pažymėjo, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Taigi, sprendimus kompetentinga institucija turi priimti remdamasi turima informacija ir atsižvelgdama į konkrečią kiekvieno pareiškėjo padėtį, taigi atitinkamai pagrįsti tiek nustatytais faktais, tiek ir teisės aktų normomis. Teismas nustatė, kad skundžiamą sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas, o sprendimas yra pagrįstas, įvertinus pareiškėjos pateiktus dokumentus. Skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.
Atstovavome klientui civiliniame ginče, kilusiame tarp dviejų jungtinės veiklos sutarties partnerių dėl sutarties pažeidimo sąlygotų nuostolių atlyginimo. Bylą išnagrinėjęs apygardos teismas savo sprendime konstatavo, jog civilinei atsakomybei, kylančiai iš sutartinių santykių, taikyti būtina nustatyti keturias sąlygas – neteisėtus veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį ir kaltę. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, nuostolių faktą ir neteisėtų veiksmų bei nuostolių priežastinį ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius nuostolių atsiradimą, jo kaltė preziumuojama. Teismas konstatavo, jog egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, todėl yra pagrindas ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo tenkinti iš dalies.