2018 RUGPJŪTIS

Kasacinėje byloje buvo sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių įmonės vadovo materialinės atsakomybės taikymo sąlygas, aiškinimo ir taikymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas be kita ko pažymėjo, jog tuo atveju, kai pareiškiamas reikalavimas darbuotojui dėl žalos atlyginimo, darbuotojo kaltę privalo įrodyti ieškinį pareiškęs asmuo. Juridinio asmens vadovas nėra materialiai atsakingas vien už tai, kad teismai vadovo įsakymą dėl darbuotojo atleidimo iš darbo pripažino neteisėtu. Vadovo sprendimo neteisėtumas savaime nereiškia, kad vadovas kaltas dėl iš jo kilusių pasekmių materialinės atsakomybės prasme. Vadovo materialinė atsakomybė už neteisėtą darbuotojo atleidimą bus taikoma, tik jei bus įrodyta, kad vadovas veikė nerūpestingai priimdamas šį sprendimą. Žala padaroma paprasto neatsargumo forma ir vadovui kyla materialinė atsakomybė, kai jo veiksmai neatitinka rūpestingo žmogaus elgesio standarto, kuris protingai tikėtinas įvertinus aplinkybes. Teisėjų kolegija priėjo išvados, jog atsakovo (kliento) elgesys ir jo atlikti veiksmai, atleidžiant darbuotoją iš darbo, atitiko rūpestingo žmogaus elgesio standartą, ir nėra teisinio pagrindo konstatuoti kliento kaltę neatsargumo forma.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija paliko nepakeistą klientui palankų apygardos administracinio teismo sprendimą administraciniame ginče su biudžetine įstaiga, administruojančia Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos lėšomis finansuojamus aplinkos sektoriaus projektus, dėl įstaigos įsakymų panaikinimo. Eilę metų besitęsiančiame ginče buvo iškilęs Europos Sąjungos teisės, kuri turi būti taikoma byloje, aiškinimo klausimas, todėl vienas iš bylą nagrinėjusių teismų kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą. Po tokio sprendimo gavimo bylą išnagrinėjęs apygardos administracinis teismas patenkino kliento skundą ir panaikino ginčytus atsakovo įsakymus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad ginčijamus sakymus priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas. Teisėjų kolegija priėjo išvados, jog skundžiamas apygardos administracinio teismo sprendimas iš esmės yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis turi būti paliktas nepakeistu.

Atstovavome klientui - rajono savivaldybės įmonei jos ginče su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija dėl įsakymo, kuriuo nuspręsta iš kliento susigrąžinti daugiau kaip 200 000 Eur, išmokėtų iš Europos Sąjungos fondų, panaikinimo. Bylą išnagrinėjęs apygardos administracinis teismas be kita ko pažymėjo administracinių teisinių santykių, susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų, ypatumai lemia, kad privatus asmuo juose yra silpnesnioji pusė. Tokia teisinė asmens padėtis lemia, kad santykyje su viešąja administracija kilus neaiškumams, teisė aiškintina jo naudai, siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti asmens, kaip silpnesnės šalies, apsaugą. Tiek valdžios institucijos, tiek teismai, siekdami įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių aplinkybių visumą. Teismas nurodė, jog iš bendrųjų gero administravimo principo įtvirtinamų imperatyvų kyla viešojo administravimo subjekto pareiga apklausti pareiškėją ir pareiškėjo teisė būti išklausytam prieš priimant viešojo administravimo subjektui sprendimą. Veiksminga suinteresuoto asmens teisė teikti argumentus ir įrodymus turi būti įgyvendinama prieš viešojo administravimo subjektui priimant administracinį aktą, ir jam turi būti suteikta pakankamai laiko pasirengti pateikti argumentus ar įrodymus dėl tokio akto. Teismas priėjo išvados, jog kliento ginčijamas Aplinkos ministro įsakymas buvo priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, todėl turi būti panaikintas.