2018 LIEPA

Byloje buvo sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių asociacijos nario pašalinimo iš asociacijos sąlygas ir tvarką bei bylos teisminio nagrinėjimo ribas, sprendžiant dėl pašalinimo teisėtumo, aiškinimo ir taikymo. Kasacinis teismas pažymėjo, jo asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui: pavyzdžiui, turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan.; tokiais atvejais turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. Nors šios garantijos nėra tiesiogiai įtvirtintos norminiuose teisės aktuose, tačiau jas lemia ne tik narystės asociacijoje, kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės, reikšmė, bet ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija paliko nepakeistą klientui palankų apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje dėl viešojo administravimo subjekto įsakymo panaikinimo. Bylą išnagrinėjęs teismas be kita ko priėjo išvados, jog valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūroje negali dalyvauti tiesioginis vertinamo valstybės tarnautojo vadovas dėl neabejotino šališkumo, kadangi jis yra suinteresuotas ginti savo surašytą išvadą, kuri yra vertinimo komisijos nagrinėjimo dalykas, ir gali daryti įtaką kitų vertinimo komisijos narių apsisprendimui. Esant situacijai, kai dvejiems metams sudarytos vertinimo komisijos vienu iš narių yra tiesioginis vertinamo valstybės tarnautojo vadovas, surašęs valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, jis nuo šios konkrečios vertinimo procedūros turi nusišalinti, ir vertinime gali dalyvauti tik kaip vertinimo komisijos iškviestas vertinamo valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas. Priešingu atveju, vertinimo komisijos sudėtis laikytina šališka, o jos surašyta išvada – neobjektyvia.

Kontoros advokatai apgynė kliento interesus civilinėje byloje dėl nuostolių atlyginimo. Bylą išnagrinėjęs teismas be kita ko nurodė, jog civilinių teisinių santykių subjektai, sudarydami sutartis yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas. Sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 str. 1 d.). Už sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis. Sutartinės civilinės atsakomybės santykyje viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas sprendė, jog klientas įrodė ieškinio dėl nuostolių priteisimo pagrįstumą, todėl ieškinį tenkino visiškai.