2018 GEGUŽĖ
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kontoros advokato parengtą kasacinį skundą, panaikino klientams nepalankius pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Byloje buvo sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių nuomos sutarties nutraukimą ir nuomininko bei jo šeimos narių iškeldinimą, aiškinimo ir taikymo klausimai. Kasacinis teismas pažymėjo, kad teisė į būstą ginama kaip konstitucinė vertybė, kaip viena pagrindinių žmogaus teisių. Nuomininkų teisės ir teisėti lūkesčiai, kylantys iš būsto nuomos santykių, gali būti ginami kaip nuosavybė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio nuostatomis, tačiau tam turi būti nustatyta nuomininkų teisė į materialinį (realiai egzistuojantį) interesą. Kiekvienu atveju individualiai turi būti vertinama, ar gyvenamoji patalpa yra to asmens būstas Konvencijos prasme, ar jį iškeldinus turtiniai praradimai turi būti kompensuojami ir kokia apimtimi. Teismas taip pat pabrėžė, kad ne tik viešasis interesas, bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės. Šios Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos vertybės – asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga bei gynimas ir viešasis interesas – negali būti priešpriešinamos. Būtina užtikrinti teisingą jų pusiausvyrą.
Atstovavome šalies regiono atliekų tvarkymo sistemos organizatoriui administraciniame ginče su biudžetine įstaiga, administruojančia Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos lėšomis finansuojamus aplinkos sektoriaus projektus, dėl įstaigos įsakymų panaikinimo. Eilę metų besitęsiančiame ginče buvo iškilęs Europos Sąjungos teisės, kuri turi būti taikoma byloje, aiškinimo klausimas, todėl vienas iš bylą nagrinėjusių teismų kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą. Po tokio sprendimo gavimo bylą išnagrinėjęs apygardos administracinis teismas savo sprendime be kita ko konstatavo, jog skundžiami įsakymai yra nemotyvuoti ir neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui. Viešojo administravimo subjekto priimto individualaus administracinio akto neatitikimas įstatymo nustatytiems individualaus administracinio akto bendriesiems reikalavimams yra pakankamas pagrindas pripažinti skundžiamą aktą nepagrįstu, neteisėtu ir jį panaikinti vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Teismas patenkino kliento skundą ir panaikino ginčytus atsakovo įsakymus.
Apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinį ginčą dėl kelio servituto nustatymo, paliko nepakeistą kontoros klientui palankų pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija savo nutartyje pažymėjo, jog servituto teisė pasižymi savininko (tarnaujančiojo daikto) nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti viešpataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė jokiais atvejais neturi būti varžoma nepagrįstai, tam būtinas objektyvus pagrindas. Dėl to ir daikto apsunkinimas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (kai yra objektyviai būtinas). Teismas, remdamasis byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų visuma konstatavo, jog nenustačius kontoros klientės prašomo servituto, ji neturi kitos galimybės tinkamai naudotis jai priklausančia nuosavybe. Teismas sprendė, jog pirmosios instancijos teismo parinkta servituto vieta yra objektyviai pagrįsta ir labiausiai atitinkanti tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros principą.