2018 KOVAS

Kontoros advokato parengtą apeliacinį skundą išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas pritarė, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Tarp dviejų fizinių asmenų laisva valia sudarytas ir įstatymo nustatyta tvarka nenuginčytas jų bendru sutarimu pasirašytas susitarimas bei jo sąlygos neturėtų būti kvestionuojamas, išskyrus įstatyme numatytiems pagrindams esant. Teismas nurodė, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas be pagrindo paneigė šalių laisva valia sudarytą susitarimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog nėra objektyvių prielaidų kvestionuoti šalių pasiekto susitarimo dėl atlyginimo dydžio ir tuo aspektu, jog neva jis (atlyginimas) esąs neprotingai didelis. Dėl tokio atlyginimo dydžio šalys susitarė laisva valia, o byloje nebuvo įrodyta, jog su tokiu atlyginimu atsakovas būtų priverstas sutikti prieš jį panaudoto spaudimo įtakoje ar esant kitokioms nepalankioms aplinkybėms, iškreipiančioms jo valią. Teismas pakeitė klientui nepalankų apygardos teismo sprendimą ir kliento naudai priteistą atlyginimo bei palūkanų sumą padidino daugiau kaip 9 kartus.

Atstovavome klientui apeliaciniame procese civiliniame ginče su draudimo kompanija dėl įvykio pripažinimo draudiminiu ir draudimo išmokos priteisimo. Bylą išnagrinėjęs apygardos teismas nurodė, jog CK 6.996 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad draudimo sutartis įsigalioja nuo to momento, kai draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo įmoką (premiją). Tačiau įstatymų leidėjas, nustatydamas bendrąją draudimo sutarties įsigaliojimo taisyklę, toje pačioje teisės normoje (CK 6.996 straipsnio 1 dalyje) paliko teisę draudimo teisinių santykių dalyviams konkrečioje jų sudaromoje sutartyje susitarti ir dėl kitokios draudimo sutarties įsigaliojimo tvarkos, t. y. nesiejant jos įsigaliojimo, o kartu ir draudiminės apsaugos atsiradimo, su draudimo įmokos sumokėjimu. Dėl to, sprendžiant draudimo sutarties šalių ginčą dėl jų sudarytos sutarties galiojimo, kiekvienu atveju būtina analizuoti konkrečios sutarties turinį, nes ne visais atvejais draudimo sutarties įsigaliojimas ir draudiminės apsaugos atsiradimas priklauso nuo draudimo įmokos ar pirmos jos dalies sumokėjimo. Teismas pripažino, jog šioje byloje draudimo apsauga prasidėjo nuo draudimo liudijime nurodytos datos, ir draudimo laikotarpio pradžia nėra siejama su pirmosios draudimo įmokos sumokėjimu. Teisėjų kolegija panaikino klientui nepalankų pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pripažino, kad klientas turėjo teisę gauti draudimo išmoką.

Atstovavome klientui – viešojo administravimo subjektui tarnybiniame ginče dėl pareiškėjo skyrimo / grąžinimo į eitas pareigas. Bylą išnagrinėjęs apygardos administracinis teismas konstatavo, jog kliento vadovui suteikta pakankamai plati diskrecijos teisė sprendžiant dėl tarnybos formavimo, ir jis, priimdamas skundžiamą byloje įsakymą į pareigas paskirti ne pareiškėją, tinkamai, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, valstybės tarnybos principų bei suteiktos kompetencijos ribų, realizavo savo įgaliojimus. Pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.