2018 VASARIS

Bylą išnagrinėjęs apygardos teismas pažymėjo, jog Įmonių bankroto įstatymo nuostatos nenustato garantijų administratoriui, kad jis visais atvejais realiai gaus visą jam nustatytą atlyginimą arba įmonė ar kreditoriai kompensuos visa apimtimi jo patirtas administravimo išlaidas. Administratoriaus atlyginimas nustatomas ir administravimo išlaidos patiriamos visose bankroto bylose nepriklausomai nuo to, kas ir kada inicijavo bankroto bylą. Minėtos išlaidos atsiranda ne kaip neteisėtų įmonės vadovo ar dalyvio veiksmų – Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo pasekmė, o iš bankroto bylos, nepaisant kas ir kada ją inicijuoja, iškėlimo fakto. Teisėjų kolegija atmetė ieškovo apeliacinį skundą ir klientams palankų pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Atstovavome klientui – rajono savivaldybės administracijai jos ginče su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija dėl įsakymo, kuriuo nuspręsta iš kliento susigrąžinti daugiau kaip 100 000 Eur, išmokėtų iš Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, panaikinimo. Bylą išnagrinėjęs apygardos administracinis teismas pažymėjo, kad vienas pagrindinių gero administravimo principo elementų įgyvendinant administracinę procedūrą – asmens, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, teisės būti išklausytam prieš priimant administracinės procedūros sprendimą, užtikrinimas. Ši teisė turi būti reali, o jos įgyvendinimas siejamas inter alia su protingo termino paaiškinimams pateikti nustatymu. Protingu terminu paaiškinimams pateikti laikytinas įmanomai trumpiausias terminas, per kurį atidus ir rūpestingas asmuo turi realią galimybę tinkamai įgyvendinti savo teisę paaiškinti. Teismas pripažino, jog klientui nustatyti 3 darbo dienų ir 7 kalendorinių dienų terminai laikytini pernelyg trumpais informacijai ir aktualiems įrodymams pateikti, šie terminai neatitiko protingo termino teisinės kategorijos, nesudarė prielaidų tinkamai įgyvendinti teisę pateikti tinkamus įrodymus. Tokiu būdu priimant skundžiamą įsakymą buvo pažeista kliento teisė būti išklausytam. Teismas kliento skundą tenkino ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymą panaikino.

Atstovavome nacionalinei reguliavimo institucijai apygardos administraciniame teisme ginče su energetikos ūkio srities licencijuojamos veiklos vykdytoju dėl nutarimo panaikinimo. Bylą išnagrinėjęs teismas be kita ko nurodė, jog administravimo subjektui įstatymų leidėjo deleguota diskrecijos teisė reguliuoti atitinkamą sritį lemia atsakovės (t.y. kliento) teisę pasirinkti ekonomiškai bei teisiškai reikšmingus kriterijus. Bendras administravimo subjekto aktui taikomas reikalavimas, kad priimti aktai turi būti pagrįsti teisės normomis, o aktų turinys turi atitikti teisės normų reikalavimus. Teisėjų kolegija konstatavo, kad klientas, priimdamas ginčijamą nutarimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, jo veiksmai neprieštaravo tikslams bei uždaviniams, dėl kurių jis buvo įsteigtas ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Pareiškėjos skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.