2018 SAUSIS

2018 SAUSIS

Atstovavome klientui (atsakovui) teisminiame ginče dėl daugiau kaip 500 000 EUR žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimo.

Bylą išnagrinėjęs teismas be kita ko pažymėjo, jog įmonės komercinę paslaptį sudaro tik tokia informacija, kuri nėra visuotinai žinoma ar laisvai prieinama tretiesiems asmenims. Tai, kad nurodyta informacija „nėra visuotinai žinoma“, nereiškia, jog informacija turi būti absoliučiai slapta. Komercine paslaptimi laikoma informacija, kurią savininkas saugo protingomis pastangomis, pavyzdžiui, fizinėmis, techninėmis, teisinėmis, organizacinėmis ar kitokiomis priemonėmis. Komercinė paslaptis turi suteikti jos turėtojui konkurencinį pranašumą, t. y. tam tikrų verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir pan. Teismas pripažino, jog ieškovo pateikti įrodymai nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, kad klientas siekė ir neteisėtai pasinaudojo ieškovo laikoma komercine paslaptimi ir tokiu būdu nesąžiningai konkuravo. Ieškinys buvo atmestas, o kliento naudai priteistos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Atstovavome klientui (ieškovui) teisminiame ginče dėl dividendų priteisimo. Bylą išnagrinėjęs teismas savo sprendime be kita ko akcentavo, kad teismas turi teisę atsisakyti ginti akcininko teisę į dividendus ir jų nepriteisti tik tuo atveju, jei akcininkas piktnaudžiauja savo teisėmis (CK 1.137 straipsnis) ir siekia prisiteisti dividendus, dėl kurių skyrimo ir išmokėjimo sprendimas buvo priimtas pažeidžiant Akcinių bendrovių įstatymo imperatyviuosius draudimus. Teismas sprendė, jog lingvistinis Akcinių bendrovių įstatymo 60 straipsnio 2 dalies aiškinimas lemia išvadą, kad akcininkų sprendimas išmokėti dividendus sukelia aiškiai apibrėžtas teisines pasekmes nuo jo priėmimo, todėl nesant tokiam sprendimui nuginčytam teisme, nėra jokios galimybės jo ne tik atšaukti, bet ir pakeisti, atidėti tokio sprendimo vykdymo ar pan. Teismas kliento ieškinį patenkino pilnai.

Teisme apgynėme klientų (ieškovų) teisę medžioti atsakovo (asociacijos) naudojamame medžioklės plotų vienete. Teismo sprendime pažymima, jog mėgėjiška medžioklė yra laisvalaikio praleidimo būdas, todėl asociacijos, vienijančios medžiotojus,  narių santykiai grindžiami lygiateisiškumo ir savitarpio supratimo, interesų bendrumo principais. Narių teisės ir teisėti interesai negali būti ignoruojami, sudaromos jiems diskriminacinės sąlygos ar imituojamas sąlygų sudarymas nario teisėms įgyvendinti. Ieškovai turi teisę medžioti, o atsakovas turi pareigą sudaryti ne formalias, bet realias sąlygas ir galimybes šios teisės realizavimui. Teismas pripažino, jog ieškovai (klientai) yra diskriminuojami kitų asociacijos narių atžvilgiu, ignoruojant jų teisėtą interesą ir teisę medžioti, todėl įpareigojo atsakovą pašalinti ieškovų teisių pažeidimą.