2017 LAPKRITIS

Bankroto administratorius pareiškė reikalavimą ginčijamą sandorį sudariusio asmens įpėdiniui. Kontoros advokatams pavyko apginti kliento interesus ir įrodyti, kad nepaisant to, jog ieškovas (bankrutuojanti įmonė) reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo pateikė nepažeisdamas actio Pauliana ieškiniu pareikšti nustatytų terminų, reikalavimas buvo pareikštas įpėdiniui ir turėjo būti laikomasi CK 5.63 str. įtvirtintų terminų. Bylą išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo CK  5.63 str. pažeidimą ir atmetė bankrutuojančios įmonės reikalavimą dėl didesnės nei 0,5 mln. EUR sumos priteisimo.

Atstovavome klientams civilinėje byloje dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą bei sutarties pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir kitų reikalavimų. Bylą išnagrinėjęs teismas nusprendė, jog nors pirkimo-pardavimo sutartyje lingvistiškai nebuvo nurodyta, kad kartu su nekilnojamojo turto objektu klientas įsigijo ir inžinerinį statinį, tačiau įvertinus faktines aplinkybes, susijusias su sutarties sudarymu, sutarties šalių elgesį po sutarties pasirašymo, šalių subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio, spręstina, kad tikrieji šalių ketinimai buvo ne tik nekilnojamojo turto objekto, bet ir inžinerinio statinio perleidimas. Be to, teismas nustatė, jog tarp minėtų daiktų yra ne tik fizinis ryšys, tačiau egzistuoja ir funkcinis ryšys, kuris buvo ir yra nenutrūkstamas, nuolatinio pobūdžio ir teisiškai reikšmingas pripažįstant inžinerinį statinį ginčo nekilnojamojo turto objekto priklausiniu. Ieškovo ieškinys buvo atmestas, o klientų priešieškinis patenkintas. To pasėkoje, buvo apgintos klientų nuosavybės teisės į daugiau kaip 350 000 EUR vertės turtą. 

Apylinkės teismo nuosprendžiu kontoros advokato klientė buvo išteisinta iš kaltinimų pagal BK 182 str. 2 d., 202 str. 1 d., 204 str. 1 d., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Teismas be kita ko pažymėjo, jog byloje kilo baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo problemos. Nenustačius privalomų baudžiamajai atsakomybei kriterijų, prioritetas turi būti teikiamas civilinėms teisių atkūrimo priemonėms, kadangi baudžiamoji teisė veikia kaip „ultima ratio“, t. y. paskutinis argumentas, kuris pradeda veikti tik tuomet, kai neįmanoma apginti pažeistos teisės ir išspręsti civilinį ginčą civilinio proceso tvarka.