2020 BIRŽELIS

Teismas pasisakė dėl subsidiarios civilinės atsakomybės juridinio asmens  vadovui taikymo galimybės tuo atveju, kai įmonė tinkamai nevykdo prievolės laiku sumokėti mokesčius valstybei.

Kontoros advokatė sėkmingai apgynė kliento interesus apeliacinės instancijos teisme. Valstybinė mokesčių inspekcija siekė įrodyti, kad advokatų kontoros klientas, būdamas finansinių sunkumų turinčios bendrovės vadovu, nesilaikė atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, todėl yra subsidiariai atsakingas už VMI patirtą žalą (bendrovės nesumokėtus mokesčius).
Teisme įrodėme, kad VMI neturėjo teisės mokestinio skolininko vadovui reikšti tiesioginius reikalavimus. Teismas, pritardamas advokatės pozicijai, konstatavo, kad kreditoriaus tiesioginis ieškinys bendrovės vadovui gali būti pareikštas trimis atvejais – pirma, kai žala padaryta individualiam kreditoriui konkrečiai į jį nukreiptais neteisėtais veiksmais; antra, kai vadovas yra kaltas dėl tyčinio bankroto ir aišku, kad su kreditoriais bendrovė nebeatsiskaitys; trečia, kai vadovas padaro žalą nusikalstamais veiksmais, kurie yra konstatuoti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Nei vieno iš nurodytų pagrindų VMI ginčo atveju neįrodė.
Be to, teismas pritarė kontoros advokatei, kad mokesčiai yra ne žala, o bendrovės prievolė, būtinosios veiklos išlaidos, atsirandančios nepriklausomai nuo vadovo veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas pripažino jog  neteisėtai išvengti mokesčiai valstybei negali būti laikomas bendrovės žala CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme ir įmonės vadovas negali būti atsakingas dėl nesumokėtų mokesčių valstybei, nes, nepriklausomai nuo jo veiksmų, bendrovė būtų turėjusi pareigą juos sumokėti. Bendrovės pareiga sumokėti mokesčius kyla iš įstatymo, o ne iš civilinės atsakomybės, todėl bendrovės nesumokėtų mokesčių sumą pripažinti bendrovės vadovo padaryta žala bendrovės kreditoriui nėra pagrindo.
 
Žemės ūkio paskirties žemės nuoma nuomininkui savaime nesukuria pirmumo teisės įsigyti nuomojamą žemę.
 
Apgynėme kliento interesus teisminiame ginče pagal žemės ūkio paskirties žemės nuomininko reikalavimą perkelti jam žemės sklypo pirkėjo teises ir pareigas.
Kontoros advokatui pavyko įrodyti, kad vien formalus žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarties egzistavimas ir išviešinimas nuomininkui nesukuria pirmumo teisės įsigyti nuomojamą žemę- nuomininkas privalo pats šią žemę dirbti, t.y. naudoti ją žemės ūkio veiklai. Teismas konstatavo, kad Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto tikslas ir paskirtis yra užtikrinti naudojimosi žemės ūkio paskirties žeme tęstinumą, todėl vien formali žemės sklypo nuoma pačiam nuomininkui tos žemės nedirbant, o ją subnuomojant, nesukuria nuomininkui pirmumo teisės ją įsigyti.
 
Nekokybišką įrangą sumontavusiam rangovui teko prisiimti defektų šalinimo išlaidų riziką.
 
Kontoros advokatai sėkmingai atstovavo klientą – centralizuotos šilumos tiekėją- ginče su rangovu pagal pastarojo pareikštą reikalavimą dėl nuostolių (atlyginimo už papildomus darbus) priteisimo. Rangovas įrodinėjo, jog sumontuotos įrangos gedimus lėmė centralizuoto šilumos tiekėjo netinkamas kuro pasirinkimas, todėl gedimų šalinimas turi būti pripažintas papildomais darbais ir už juos turi būti tinkamai atlyginta.
Kontoros advokatui pavyko įrodyti, kad vykdydamas savo įsipareigojimus rangovas privalėjo suprojektuoti ir pastatyti Lietuvos rinkoje naudojamam kurui pritaikytus katilus, tačiau suprojektuota ir sumontuota įranga nebuvo tinkama darbui šilumos tiekėjo techninėje užduotyje ir šalių sudarytoje sutartyje nurodytu režimu. Įsiteisėjusia nutartimi teismas konstatavo, kad rangovas tinkamai neįvertino centralizuotos šilumos tiekėjo naudojamo biokuro struktūros, todėl neįrodė šilumos tiekėjo kaltės dėl netinkamo įrangos eksploatavimo, kartu neįrodė ir sąlygos taikyti darbų kokybės garantijos išimtį bei priteisti didesnę nei 214000 EUR sumą už garantiniu laikotarpiu atliktus darbus.

  • 2020 BALANDIS

    Sėkmingai atstovavome klientui apeliacinės instancijos teisme civilinėje byloje dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kontoros advokatų parengtą apeliacinį skundą, panaikino klientui nepalankų pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų ...

  • 2020 KOVAS

    Apgynėme kliento interesus civilinėje byloje pagal klientui pareikštą ieškinį dėl žemės sklypų dovanojimo sutarčių panaikinimo ir restitucijos taikymo. Bylą išnagrinėjęs teismas savo sprendime be kita ko nurodė, jog siekiant užtikrinti viešąjį interesą atitinkantį civilinių santykių stabilumą ir civilinės atsakomybės priemonių taikym...

  • 2020 VASARIS

    Atstovavome klientui (tiekėjui) apeliaciniame procese viešųjų pirkimų byloje pagal kliento pareikštą ieškinį perkančiajai organizacijai dėl jos sprendimo panaikinimo. Bylą išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartyje be kita ko pažymėjo, jog pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėja...

  • 2020 SAUSIS

    Atstovavome klientui mokestiniame ginče su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl atsisakymo išdėstyti mokestinę nepriemoką. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi mokesčių administratoriaus pateiktą apeliacinį skundą, savo nutartyje be kita ko pažymėjo, jog mokestinės...

  • 2019 GRUODIS

    Sėkmingai atstovavome klientui – asociacijos nariui, civiliniame ginče dėl visuotinio narių susirinkimo nutarimo panaikinimo. Bylą išnagrinėjęs teismas savo sprendime be kita ko pažymėjo, jog asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuo...