2019 BIRŽELIS

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kontoros advokato parengtą kasacinį skundą, panaikino klientui nepalankią Lietuvos apeliacinio teismo nutartį. Kasacinis teismas savo nutartyje be kita ko nurodė, jog Civilinio kodekso 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita. Bylose dėl be pagrindo įgyto turto ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat)), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Teisėjų kolegija konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė proceso teisės normas, dėl to galėjo būti netinkamai kvalifikuoti šalis sieję sutartiniai santykiai, pasisakyta dėl tarpusavio prievolių, atitinkamai neteisingai nustatytos sąlygos taikyti be pagrindo įgyto turto institutą. Byla perduota Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Atstovavome perkančiąją organizaciją viešųjų pirkimų byloje pagal tiekėjo ieškinį klientui dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtais ir įpareigojimų vykdymo. Bylą išnagrinėjęs apygardos teismas savo sprendime be kita ko nurodė, jog aiškinant viešojo pirkimo sutartį visų pirma vertinami pirkimo dokumentai ir pirkimo sutartis, atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų įstatymo tikslus ir viešųjų pirkimų principus, bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles taikant mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais). Teismo vertinimu, sistemiškai aiškinant sutarčių ir techninių specifikacijų nuostatas, prekių sudėtinių dalių spalva ir ženklinimas turėjo būti derinamas būtent perkančiąja organizacija, o ne su savivaldybe. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė yra profesionalus viešųjų pirkimų teisinių santykių dalyvis, teismas konstatavo, kad pati ieškovė neveikė apdairiai ir rūpestingai bei nesiėmė iniciatyvos siekiant pašalinti neaiškumus dėl persiųsto savivaldybės rašto turinio vertinimo. Ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus (pristatyti techninės specifikacijos sąlygas atitinkančias prekes) iš esmės vienašališkai (be perkančiosios organizacijos raštiško sutikimo) pakeitė gauto savivaldybės rašto pagrindu. Taigi, ieškovė, vienašališkai nuspręsdama nesilaikyti šalių pasirašytų sutarčių ir techninių specifikacijų sąlygų, pati prisiėmė ir iš to kylančias neigiamas pasekmes. Teismas konstatavo, jog ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.

Sėkmingai atstovavome pareiškėją administraciniame ginče su Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisija dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Bylą išnagrinėjęs apygardos administracinis teismas sutiko su skundo argumentais, jog komisijos sprendimas yra neteisėtas, nes tinkamai nemotyvuotas. Teismas laikė šį pažeidimą esminiu ir pabrėžė, jog komisijos sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik sprendimą priimančiam subjektui, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Nesant sprendimo motyvų, nuodugnus ir esminis sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas yra neįmanomas. Teismas panaikino apskųstą komisijos sprendimą bei įpareigojo atsakovą iš naujo spręsti kliento skundo priėmimo klausimą ir savo sprendimą motyvuoti.

  • 2019 LIEPA

    Sėkmingai atstovavome klientui (atsakovui) civilinėje byloje dėl dalykinės reputacijos pažeidimo, paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo ir žalos atlyginimo. Bylą išnagrinėjęs teismas savo procesiniame sprendime be kita ko pažymėjo, jog asmuo, kurio garbė ir orumas yra pažeisti paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, gali gi...

  • 2019 GEGUŽĖ

    Atstovavome klientui civiliniame ginče dėl priverstinės hipotekos klientui priklausančiam nekilnojamajam turtui nustatymo. Bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas be kita pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad teismas savo sprendimu turi teisę nustatyti priverstinę skolininko nekilnojamojo daikto hipoteką, tik esant šių...

  • 2019 BALANDIS

    Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko nepakeistą klientui palankų apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje pagal kliento skundą Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija savo nutartyje pažymėjo, jog mokesčių administratoriaus sprendimas yra individualus ...

  • 2019 VASARIS

    Lietuvos Aukščiausiame Teisme sėkmingai atstovavome užstato davėjo interesus, sprendžiant klausimą dėl užstato grąžinimo baudžiamajame procese. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad kardomoji priemonė - užstatas, negali būti civilinio ieškinio užtikrinimo priemonė, taip pat ja negali būti siekiama ne procesinių, o kriminalinei bausmei ar poveikio priemon...

  • 2019 SAUSIS

    Sėkmingai atstovavome klientą – centralizuotos šilumos tiekėją Lietuvos Aukščiausiame Teisme nagrinėtoje civilinėje byloje dėl atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo prisijungti prie centralizuotos šildymo sistemos. Bylą išnagrinėjusi kasacinės instancijos teismo teisėjų kol...